Praeitą pirmadienį, po sunkios dienos mokykloje ir po kritimo/tėškimosi lygioje vietoje, buvo apėmęs visiškas bejėgiškumas ir begalinis noras grįžt namo ir nieko neveikti. Viską dar labiau paaštrino
Paipo ilgesys. Bet aš išgyvenau - gerai, kad gyvenu su
Agne, gerai, kad yra appsai, kuriais gali parašyti/ paskambinti
Godai ir
Lukai, gerai, kad skype galiu paskambinti šeimai ir
Pauliui ir pasiskųsti sunkumais. Atrodo, kad be interneto būtų daug sunkiau.
Per šitą laiką Švedijoj sužinojau keleta buitiškų dalykų:
• Dantų pastos tubelės man užtenka tik 7 savaitėm ( aš maniau ją naudosiu daugiau nei 2 mėnesius)
• Sužinojau ką reiškia prieš "laundry day" nebeturėti ką rengtis.
• Pradėjau valgyt pusryčius kiekvieną rytą.