Birželis Vilniuje

Birželio pradžioje buvau taip pasiilgus namų, kad nusprendžiau grįžti bent savaitei, nepaisant to, kad ryt grįžtam visam mėnesiui! Buvo daug džiaugsmo (Dominyko diplomas, pirmos braškės...), bet ir ašarų (a.a. senelis Vytautas).

Anglija

Olandijos kubeliai

Suspėjau! Kai tik atvažiavom pražydo bijūnai

Diplomuotas Dominykas

Palengvėjimas po nagų kirpimo

Dominyko kaimynas

Velykos

Per šias Velykas atrodo, kad daugiau vaikščiojom miškuose nei valgėm. Kaip aš buvau to pasiilgus!

Keliavom pirkti kaimiško pieno.


Raudonųjų kopūstų margučių dažai. Neįtikėtina spalva.


Turėjom įvairios naminės duonos, šviežio majonezo (pasirodo nieko nėra parasčiau ir skaniau), ką tik iškeptų žagarėlių, oto su daržovėmis, kaimišką vištą su džiovintom slyvom..

Raudoni akcentai miške

Bruknė


Praėjusių Velykų prisiminimai:
2014 kaip Velykas Vrångö salytej atšvenčiau viena
2013 pirmos Velykos ne su šeima, Švedijoj
2012 Velykos sodyboje
2011 labai saulėtos ir šiltos Velykos

Marokas - miestas, maistas, žmonės

Visas grožis netilpo į vieną įrašą.

Cafe Clock – slėptuvė nuo medinos šurmulio

Gandrai!

Marokas - spalvos ir raštai

Kad nebūtų taip sunku laukti pavasario, su Paulium keletai dienų iškeliavom į Maroką. Kur švietė saulė, nebuvo nė vieno debesėlio ir augo apelsinai. Spalvų, raštų, garsų ir kvapų gausa neįtikėtina (reikėjo šiek tiek laiko apsiprast).

Odos dažyklos



Apsistojome labai gražiame name medinoje

Nuotraukos mano ir Pauliaus